Kiekvienas augalas augimo metu absorbuoja atmosferinį CO2 ir jį išskiria kai jis yra suvartojamas ar žūsta ar patenka atgal į dirvą. Todėl siekiant absorbuoti ir neišlaisvinti CO2 dujų, reikia siekti, kad žemdirbystė būtų vykdoma taip, kad dalis nepanaudotos biomasės grįžtų į dirvą, o CO2 nebūtų išskiriamas į atmosferą. Tam tikslui šalyje gali būti naudojamos, o kai kurios jau taikomos priemonės:
-
Galvijų laikymas mažesniuose aptvaruose. Tokiu būdu žolė yra mindoma dažniau ir tolygiau kas leidžia jai labiau išsišaknyti. Be to ganiavos metu patekęs mėšlas yra geriau įterpiamas į žemę.
-
Pievų auginimas tose vietose, kur nėra vykdoma žemdirbystė.
-
Pūdymo laukų apdengimas šiaudais ar žuvusių augalų liekanomis, tikslu mažinti dirvoje esančio vandens garinimą, o tokios dirvos yra patrauklios CO2 absorbuojantiems mikroorganizmams.
-
Vykdyti beariminę žemdirbystę;
-
Greitai augančių augalų auginimas, o sukaupta biomasė naudojama vietoje trąšų (rapsai, žaliosios garstyčios, lubinai, raudonieji dobilai, motiejukai ir kt.).
Specialios programos, kuria būtų skatinama tokia žemdirbystė šalyje nėra. Tačiau pagal Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus (Žin., 2007, Nr. 41-155) sideraciniai pūdymai yra vienas būdų, kurie leidžia efektyviai atstatyti žemės derlingumą naudojant kuo mažiau neorganinės kilmės trąšų, o be to pūdymininei žemei taip pat yra taikomos tiesioginės išmokos.