Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovacija iš esmės yra didžiausios priemonės, skirtos galutiniam energijos vartojimo efektyvumui didinti. Tačiau be šių priemonių, yra numatyta nemažai programų ir priemonių, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti.
Įgyvendinant Energijos efektyvumo veiksmų planą (Žin., 2007, Nr. 76-3024), planuojamas bendras visų priemonių rezultatas (sumuojami tik kiekybiškai išreikšti laukiami rezultatai, laukiamas kitų priemonių papildomas rezultatas) ir Energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų direktyva numatomas metinis energijos sutaupymas 2010 m. 1092 GWh/metus (726 GWh/metus be ankstyvųjų veiksmų) ir 4725 GWh/metus iki 2016 m. Šis tikslas sutampa su Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytu 9 proc. energijos taupymo tikslu. Šis tikslas apima ir pastatų renovaciją.
Kaip energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės šalyje taikomos šios priemonės:
-
Savanoriški susitarimai su energetikos įmonėmis dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Planuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 110 GWh, 2016 m. – 740 GWh. Įgyvendinimo pradžia – 2009 m., įgyvendinimo pabaiga – 2016 m.
-
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo parama priemonėms, mažinančioms neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai.
-
Reikalavimas pirkti energetiškai efektyvias prekes ir Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa.
-
Ekologinio projektavimo reikalavimai energiją vartojantiems gaminiams, Efektyvios biuro įrangos žymėjimas ženklu Energy Star, Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas buitiniams prietaisams ir įrenginiams
-
Esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (tinklų ir šilumos punktų) atnaujinimas ir plėtra.
-
Energijos vartojimo efektyvumo priemonių esamuose pastatuose įgyvendinimas. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metams programoje numatyta, kad šilumos vartojimas esamuose pastatuose sumažės 7 proc., tačiau šis tikslas dubliuojamas kitose energijos efektyvumo priemonėse.