Miškininkystė
Pagrindinis Lietuvos respublikos teisės aktas, reglamentuojantis su miškų ūkiu susijusią veiklą yra Miškų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 35-1161).
Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija (Žin., 2002, Nr. 93-4029) ir Lietuvos miškingumo didinimo programa (Žin., 2003, Nr. 1-10; 2004, Nr. 188-7039), nurodo ilgalaikę miškų ūkio politiką bei jos kryptis, miškų ūkio plėtros strateginius tikslus iki 2015 m. Viena iš miškų ūkio politikos krypčių – ekologinė kryptis, kuri numato miško ekosistemų tvarumo užtikrinimą, biologinės įvairovės išsaugojimą bei miškų sveikatingumo gerinimą. Lietuvos miškingumo didinimo programoje ir Lietuvos miškų ūkio politikoje bei jos įgyvendinimo strategijoje užsibrėžtas tikslas – iki 2020 m. padidinti šalies miškingumą 3 proc. 2006 m. miškai užėmė 2 121 tūkst. ha žemės plotą arba tai sudarė 32,5 proc., vadinasi iki 2020 m. miškų bendras plotas turėtų sudaryti apie 2 317 tūkst. ha arba 196 tūkst. ha daugiau. Remiantis valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis, kasmet mišku savaime apželia apie 4–5 tūkst. ha ne miško žemių, todėl iki 2021 m. mišku savaime gali apaugti apie 70–90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Todėl dirbtinai mišką įveisti reikėtų apie 100–120 tūkst. ha plote, kasmet vidutiniškai po 6–7 tūkst. ha. Miškus turėtų sudaryti 45 proc. lapuočiai ir 55 proc. spygliuočiai medžiai.